7 priežastys, kodėl vyrai kartais palieka santuoką

Dauge­lis vyrų, kurie su savo sutuok­tine lankosi pas šeimos ter­apeu­tus, nori išgel­bėti griūti pradedančią savo san­tuoką. Vis dėl­to būna atve­jų, kuomet šio noro nepakan­ka ir net geri­au­sias psi­choter­apeu­tas čia nelabai gali kuo padėti.

„Didžio­ji dalis griūti pradėjusių san­tuokų gali atsi­ti­esti po trumpų pykčių, nesusikalbėji­mo, kon­flik­tų ar nep­a­sitenk­in­i­mo peri­odų. Vis tik dauge­lis porų į šeimos ter­apeu­tus kreip­i­asi per vėlai – kuomet šie nep­a­sitenk­in­i­mo laiko­tarpi­ai jau būna gerokai per ilgai užsitęsę, o menką komu­nikaci­ją tarp part­ner­ių jau prade­da lydėti pyk­tis ir apati­ja. Tuomet ir šeimos ter­apeu­tai menkai gali padėti“, – tik­i­na Detroite dirban­tis psi­cholo­gas Anto­nio Bor­rel­lo.

Jis, kar­tu su kole­gomis por­talui huffingtonpost.com atsklei­džia 7 daž­ni­au­sias priežastis, kodėl vyrai nus­prendžia palik­ti san­tuoką ir duoti pareiškimą skyry­boms.

1. Jie nesi­jaučia verti­na­mi. Ne tik moterys, bet ir vyrai nori jaustis myli­mi ir reikalin­gi. Tad kuomet jie jauči­asi nev­erti­na­mi savo sutuok­t­inės ir savo vaikų, natūralu, kad ir patys prade­da demon­struoti ne meilę, o jun­tamą apmaudą.

„Šalia emocinio ir sek­su­alinio ryšio san­tuoko­je pri­va­lo būti ir pagar­ba vien­as kitam. Nė vien­as part­ner­is neturėtų jaustis užgož­tas kito įtakų ar būti žem­i­na­mas, kitaip – skyry­bos gali tap­ti vien­in­tele pasekme“, – tik­i­na psi­chologė Alexan­dra H. Solomon.

2. Nes sutuok­t­inė išlei­džia vis­us jų uždirba­mus pini­gus. Anot psi­choter­apeutės F. Diane Barth, dauge­lis į šeimų kon­sultaci­jas ateinančių vyrų skundži­asi ir pras­tais (daž­nai neap­galvotais) savo sutuok­tinių finansini­ais sprendi­mais, ypač tok­iu atve­ju, jei pagrin­di­nis šeimos mait­in­to­jas yra vyras.

„Daž­nai išgirstu tokį skundą: Mano žmona išlei­džia vis­us pini­gus, kuri­u­os mes uždirbame. Iš tiesų po šia fraze slypi ne vyro šykš­tu­mas, kaip gali pasirodyti iš pir­mo žvil­gsnio, o tai, kad san­tuoko­je jis jauči­asi nev­erti­na­mas. Vyrai nė kiek nesiskųstų dėl tokios situaci­jos, jei tik bent kar­tais jų sutuok­t­inė už tai padėkotų ir įvert­in­tų jų pas­tan­gas išlaikyti šeimą“, – tik­i­na psi­choter­apeutė.

3. Dėl neištikimy­bės. Kuomet vien­as iš part­ner­ių pasiren­ka neištikimy­bę, manoma, kad būtent šis fak­tas ir sug­ri­ovė san­tuoką. Tači­au labai daž­nais atve­jais san­tuok­inės prob­le­mos slypi gerokai gili­au.

„Kuomet vyras palieka san­tuoką dėl neištikimy­bės, beveik neį­manoma žinoti, kiek šį jo sprendimą nulėmė pats neištikimy­bės fak­tas ir kiek – kiti san­tyk­ių fak­to­ri­ai. Juk kuomet san­tuo­ka laimin­ga, nebū­na ir jok­ių neištikimy­bių“, – tik­i­na psi­cholo­gas Anto­nio Bor­rel­lo.

4. Nebe­liko nieko ben­dro su sutuok­tine. Žmonės keiči­asi ir kar­tais tai suke­lia prob­lemų. Ypač, kuomet vyras tik­isi, jog jo žmona ir po dešimties san­tuokos metų išliks tokia pati, kaip ir tą dieną, kai jie kar­tu žengė prie alto­ri­aus.

Anot psi­choter­apeutės F. Diane Barth, sutuok­tini­ai turi vystytis ir augti kar­tu, nes kitaip jie rizikuo­ja per­ne­lyg ati­tolti vien­as nuo kito. „Kon­sultaci­jose daž­nai išgirstu frazę: Tarp mūsų nebe­liko nieko ben­dro. Štai vyras, tarkime, sva­jo­ja apie nardymą Karibu­ose, bet jo žmona mieli­au atosto­goms vyk­tų į Paryžių. Arba jis nori nueiti į kiną, bet jie niekaip neišsiren­ka tokio, kuris tik­tų abiem. Atro­do, tai men­ki nuomonių išsiskyri­mai, bet ilgainiui būtent jie ir prive­da iki skyry­bų“, – tik­i­na F. Diane Barth.

5. Jie jauči­asi nuo­lat neįtinkan­tys savo sutuok­tinei. „Kuomet vyrai san­tuoko­je prade­da nead­ek­vači­ai elgtis (renkasi neištikimy­bę, daž­nai pake­lia bal­są ar prade­da demon­struoti savo kon­trolę), daž­ni­au­si­ai tokį jų elgesį suke­lia gili­ai slyp­in­ti baimė, kad savo sutuok­t­inės akyse jie yra per men­ki.

Kai taip nutin­ka, tuomet ir san­tuo­ka paten­ka į gan negatyvų cik­lą: ji jauči­asi vieniša ir nuo­lat jį kri­tikuo­ja, o kuo jis labi­au yra kri­tikuo­ja­mas, tuo jis jauči­asi menkes­nis. Ir kuo jis jauči­asi menkes­nis, tuo jis labi­au nusisu­ka nuo san­tuokos ir pasimeta savidestrukcini­ame bei san­tyk­ius gri­au­nanči­ame elgesy­je. Tai labai skaus­min­gas cik­las abiem“, – aišk­i­na psi­chologė Alexan­dra H. Solomon.

6. Sek­sas blankus arba visai neegzis­tuo­ja. Jeigu vyras skundži­asi, kad san­tuoko­je jam trūk­s­ta inty­mu­mo, gili­ai slyp­in­tis jo ner­i­mas daž­ni­au­si­ai yra tas, jog jis jauči­asi fiz­iškai nepa­trauk­lus savo sutuok­tinei. „Daž­ni­au­si­ais atve­jais tai ir yra tikro­ji neišsaky­ta baimė, kuri ir yra pagrind­inė visų su inty­mu­mu susi­jusių prob­lemų šak­nis. Nere­tai vyrai net ir patys sau to nepri­pažįs­ta“, – tik­i­na F. Diane Barth.

7. Jie jaučia, kad jų por­eiki­ai yra nuo­lat nepatenk­i­na­mi. Kai san­tuo­ka pasiekia sunkus laikus, tai, ko reikia labi­au­si­ai (net­gi labi­au už prob­lemų sprendimą), yra empati­ja vien­as kitam. Anot Alexan­dros H. Solomon, kuomet vyras įtaria, kad jo žmon­ai nelabai rūpi jo gerovė ir tai, kaip jį veikia san­tuok­inės prob­le­mos, jis natūrali­ai prade­da kaup­ti nusivylimą. „Jeigu sutuok­tini­ai negau­na gal­imy­bės susi­grąžin­ti šį emocinį artumą (tai daž­ni­au­si­ai ir daro­ma porų ter­api­jos metu), tuomet gali­au­si­ai vieną iš jų gali apimti beviltišku­mas dėl gal­imy­bės išgel­bėti san­tuoką. Beviltišku­mas yra labai skaus­min­gas ir tok­siškas bet kuri­ai san­tuokai, nere­tai atvedan­tis ir prie skyry­bų. Juk galų gale, kiekvien­as mes norime žinoti, kad tai, ką matome ir jauči­ame, yra svar­bu“, – sako psi­chologė.

Parengė Ji24.lt