Pastaruoju metu pastebėta, kad psichinės sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičius auga. Šį pokytį galima sieti su geresne gydymo galimybių plėtra. Be to, vis daugiau žmonių drąsiai kreipiasi pagalbos, kas rodo, jog visuomenė vis labiau suvokia psichinės sveikatos svarbą. Keičiasi ir visuomenės požiūris į psichinę sveikatą. Daugiau žmonių pripažįsta jos svarbą ir ieško pagalbos. Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius.
Kodėl jūsų paauglys vaikas nepageidauja sutikti švenčių draugų rate? Kas dedasi jo galvoje ir kaip geriau tėvams suprasti savo atžalą, pataria psichologai. Sutikti Naujuosius metus šeimos rate – puiki tradicija, tačiau jau ūgtelėjusio paauglio tėvai pamažu ima nerimauti, jeigu jis bėgant metams niekaip nenori šios tradicijos sugriauti. Kodėl sūnus, būdamas toks suaugęs, nesiveržia į svečius, ... Skaityti toliau
Iš namų dingstantys vaikai – didelis galvosūkis jų tėvams. Jei tokio elgesio priežastis nėra medicininė, nėra psichiatrinė ir nesusijusi su sveikatos sutrikimu, keistai besielgiantiems vaikams galima pasiūlyti tam tikras alternatyvas. Nuo ko pradėti tėvams? Kauno Jaunimo mokyklos direktorius, psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius priminė, kad draudimais ir barimais sunku keisti paauglio motyvus elgtis kitaip. ... Skaityti toliau
Visiems gerai žinoma, kad paauglystė yra vienas sudėtingiausių periodų žmogaus gyvenime. Būtent paauglystėje formuojasi žmogaus asmenybė, jo vertybės. Dažnai jos nekinta visą gyvenimą ir lemia jauno žmogaus ateities pasirinkimus ir svarbiausius sprendimus. Tačiau daugelis tėvų paauglišką vaikų maištą sunkiai priima, todėl per daug vaikams moralizuoja, o perdėtos kontrolės jaunimas negali pakęsti. Pasak Moters ir vaiko ... Skaityti toliau
„Kam reikalinga paauglystė?“ – kartą manęs paklausė vienas tėvas. „Tam, kad paauglys atsiskirtų nuo tėvų“, – atsakiau nė nesudvejojęs. Vėliau apmąsčiau savo skubotą atsakymą, ir jis man pasirodė teisingas. Ir štai kodėl, psychologytoday.com rašo psichologas Carl Pickhardt. Pradėkime nuo pradžių. Vaikystė (iki maždaug 8-erių ar 9-erių metų) – tai laikas, kai vaikas yra prisirišęs prie tėvų. Šiuo ... Skaityti toliau
Formaliai perėjimą iš paauglystės į saugusiųjų pasaulį reglamentuoja teisinė sistema. Skirtingose pasaulio šalyse šis amžius svyruoja nuo penkiolikos iki dvidešimt vienerių metų. Daroma prielaida, kad kiekvienas pilnametystės sulaukęs žmogus yra pajėgus būti naudingas visuomenei ir naudotis visomis suaugusiems suteikiamomis teisėmis. Pilnametystės amžius paprastai siejamas su įsitikinimu, kad žmogus tampa psichologiškai ir ekonomiškai pajėgus sukurti ir ... Skaityti toliau
Paauglystė – vienas sudėtingiausių, prieštaringiausių, tačiau ir įdomiausių amžiaus tarpsnių. Tai – savęs ieškojimo metas, kai vaikas atsiskiria nuo tėvų ir tampa savarankiška asmenybe. Kaip atžala išgyvens šią tapatumo krizę, kokį kelią pasirinks, nemaža dalimi priklauso nuo tėvų pagalbos. Paauglystėje, kai taip norisi kuo greičiau pažinti pasaulį ir tapti suaugusiu, kyla noras išbandyti daugybę dalykų… ... Skaityti toliau
Galiu drąsiai teigti, jog viena iš nuostabiausių gyvenimo patirčių yra kai tu gyveni be išankstinių nusistatymų, be varginančio ir visisiškai nereikalingo visko vertinimo. Kai tu turi išankstinius nusistatymus, esi paprasčiausiai prisirišęs prie to, kas ir kaip turėtų įvykti. Tai sukuria baimę, ar tai, kaip tu esi suplanavęs, įvyks ar ne. Jei viskas vyksta ne taip, ... Skaityti toliau
„Kaip susitelkti ir visapusiškai išgyventi esamąjį momentą mokina Mindfulness metodika. Nereikia laukti to „šviesesnio rytojaus“ – galima pilnavertiškai gyventi jau šiandien“, teigia Laura Sriubiškienė, „Moters mokyklos“ įkūrėja. Kas yra mindfulness metodika? Mindfulness (lietuviškai-dėmesingas įsisąmoninimas) – dėmesys sutelkiamas į dabarties akimirką ir tai, ką šiuo metu patiriame. Jos efektyvumas pagrįstas daugeliu mokslinių tyrimų ir yra visiškai įrodytas. ... Skaityti toliau
Mąstymas yra svarbus procesas, bet pasitaiko, kad gana daug mūsų minčių būna tiesiog bevaisės. Tarsi grotuvo įrašas be atvangos – dieną ir naktį – jos sukasi mūsų galvoje. Mes vis galvojame čia apie viena, čia apie kita, o nutraukti minčių srautą sunku. Grotuvo įrašą galime sustabdyti paspaudę mygtuką, tačiau kur mygtukas mūsų minčių srautui sustabdyti, ... Skaityti toliau
„Mama, mama, greičiau ateik, pažiūrėk, ką padariau“, – ar ne taip daugelis mūsų šūkaudavome vaikystėje, eilinį kartą sukonstravę, pavyzdžiui, pilį iš senų plastikinių butelių arba nupiešę šeimos portretą, kur mama atrodė kaip undinė violetiniais plaukais, o tėčio pakaušė siekė saulę, tarsi lempą kabančią virš visų giminių galvų? Pabaigę vieną darbą, dažnai kibdavome į kitą, nejausdami ... Skaityti toliau
Kartais sakoma, kad galų gale visi mes vieniši. Ši mintis tinka ne tik gimimui ir mirčiai: dažnai mūsų vienatvės akimirkos atrodo tikresnės ir nuoširdesnės … Man reikia vienatvės kaip reikia maisto ir poilsio, ir kaip valgis ir miegas vienatvė naudingiausia, kai atitinka mano poreikių ritmą. Vienatvė pagal tvarkaraštį neduoda dvasinio peno. Ko gero, vienatvė – ... Skaityti toliau
– Tu mokysiesi, – tarė Vasudeva, – bet ne iš manęs. Klausytis išmokė mane upė, ji mokys ir tave. Žiūrėk, ir tau ji pasakė, kad gera yra leistis žemyn, grimzti, ieškoti gilumos. Turtingas aristokratas Sidharta tampa irkluotoju, mokytasis brahmanas Sidharta – keltininku: ir tai tau pasakė upė. Išmokys ji tave ir kitko. Po ilgos pauzės ... Skaityti toliau
