Tinginystės fiziologija, arba Kaip neveikimas veikia smegenų veiklą?

Visi girdėjome apie mankštos naudą sveikatai ir išlikimui tinkamam. Tačiau, nors yra daug priežasčių, dėl kurių reikėtų nedelsiant įtraukti apsilankymą sporto salėje ar kasdienį bėgimą į savo rutiną, aktyvų gyvenimo būdą vedančių žmonių procentas išlieka nedidelis.

Galbūt taip yra todėl, kad mažai žmonių žino, kaip fizinio aktyvumo trūkumas veikia žmogaus savijautą ir smegenų veiklą. Tikimės, kad kelių šiame įraše aptartų tyrimų rezultatai privers permąstyti savo požiūrį į sportą ir apskritai savo sveikatą.

Taigi, šiandien pabandysime išsiaiškinti, kokia sporto nauda sveikatai ir kodėl reguliari mankšta yra ne tik efektyvi priemonė kovojant su antsvoriu, bet ir paprasta gyvenimo būtinybė. 🙂

Neaktyvumas keičia smegenų struktūrą

Kaip žinia, sėslus gyvenimo būdas žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Patricko Muellerio tyrimo, atlikto kartu su kolegomis iš Mičigano Wayne State universiteto, rezultatai rodo, kad tai tik rimtesnių pokyčių, atsiradusių dėl fizinio aktyvumo stokos, pasekmė.

Eksperimentas buvo atliktas su žiurkėmis: viena graužikų grupė buvo patalpinta į narvą su voverės ratuku, kur jie nubėgo 3 mylias per dieną, o antrajai grupei gyvūnų buvo paskirtas „sėslus“ gyvenimo būdas.

Po trijų mėnesių mokslininkai, patikrinę žiurkių pailgųjų smegenėlių rostralinės ventrolateralinės smegenų (RVLM, rostral ventrolateral medulla) neuronų, atsakingų už kvėpavimo ir kraujospūdžio reguliavimą, būklę, nustatė, kad antroje graužikų grupėje neuronai buvo padengti naujomis šakomis.

Tokie pokyčiai prisidėjo prie nervų galūnių jautrumo padidėjimo, dėl kurio graužikai sukėlė didelį dirglumą. Anot mokslininkų, per didelis dirgiklių kiekis, suvokiamas per naujas šakas, sukelia pernelyg didelį kraujagyslių susiaurėjimą ir širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija, išemija, tachikardija ir kt., atsiradimą.

Kodėl sportas naudingas nervų sistemos sveikatai?

Kadangi dabar daugelis iš mūsų didžiąją laiko dalį praleidžiame sėdėdami prie kompiuterių ekranų, negalime neatkreipti dėmesio į tikrąją aktyvaus gyvenimo būdo naudą.

1. Pratimai gerina psichinę sveikatą

Teigiamas sporto poveikis žmogaus nervų sistemai yra tas, kad gerėja žmonių, sergančių ilgalaike depresija ir kitais nervų sutrikimais, psichinė sveikata.

Treniruočių procese žmogus tampa kryptingesnis, susikaupęs ir drausmingesnis. Taip, įveikdamas savo fizines silpnybes, jis griauna visokius psichologinius barjerus, ugdo savivertės jausmą. Šis procesas šiek tiek primena savotišką asmenybės „lūžimą“, kurį jaunystėje patiria visi profesionalūs sportininkai, pripratę prie griežtų apribojimų ir ugdydami norą laimėti.

„Moterys ir vyresni nei 40 metų žmonės, kuriems buvo atliktas „reabilitacijos laikotarpis“ sporto salėje, daug greičiau įgavo pasitikėjimo savimi ir tapo emociškai stabilesni nei kiti eksperimento dalyviai.

2. Sportuojant sumažėja ligų rizika

2014 m. kovo mėn. Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad reguliari mankšta veiksminga kovojant su tokiomis ligomis kaip hipertenzija, diabetas, vėžys, nutukimas ir osteoporozė (mažas kaulų tankis, dėl kurio padidėja lūžių rizika).

Grafike parodytas ryšys tarp kasdienio mankštos trukmės (horizontalioji ašis) ir procentinio mirtingumo sumažėjimo dėl intensyvaus (mėlyna punktyrinė linija) ir vidutinio intensyvumo (žalia punktyrinė linija) fizinio aktyvumo.

3. Reguliari mankšta gerina miegą

Remiantis Amerikos ne pelno organizacijos National Sleep Foundation (NSF) atlikto tyrimo rezultatais, mankšta teigiamai veikia miego trukmę ir kokybę. 🙂

Kasmetinio NSF tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į skirtingas grupes pagal jų tinkamumo lygį:

• aktyviai sportuojantiems (bėgiojant, važinėjant dviračiu, plaukiant ir komandinėmis sporto šakomis);
• tiems, kurie vidutiniškai sportuoja (joga, jėgos sportas);
• mėgstantiems lengvą mankštą (vaikščiojimą);
• tie, kurie veda sėslų gyvenimo būdą.

Remiantis rezultatais, sporto poveikis smegenims yra toks: reguliariai sportuojantys žmonės miega geriau ir ilgiau nei tie, kurie mėgsta pasyvų poilsį.

NSF ekspertai taip pat nustatė atvirkštinį ryšį tarp neveiklumo laiko ir dalyvių miego kokybės. Taigi, jei jus kankina nemiga ar nuolatiniai košmarai, gali tekti rimtai pagalvoti apie savo gyvenimo būdą.

Vietoj išvados: kaip treniruotes paversti privaloma kasdienės rutinos dalimi?

Dabar žinant apie žalingą neaktyvaus gyvenimo būdo poveikį žmogaus sveikatai, belieka padaryti vieną – retus veiklos pliūpsnius paversti įpročiu. Pažvelkime į kelis būdus, kurie gali padėti.

1. Judėjimo dienoraštis. Užfiksuodami savo judesius erdvėje, galite blaiviai įvertinti problemos rimtumą. Nuoroda: žmogus turėtų nueiti apie 8 kilometrus per dieną. Patikėkite, kad ir kiek kartų persikeltumėte iš kambario į virtuvę ar nuo darbalaukio prie kopijavimo aparato, vargu ar pavyks įveikti tokį įspūdingą atstumą.

2. Priminimas. Kompiuteryje ar telefone nustatykite priminimą, kad kas pusantros-dvi valandos signalizuoja apie būtinybę keisti veiklą. Tuo pačiu visai nebūtina kiekvieną kartą daryti atsispaudimų ar pritūpimų, tiesiog išeikite į gryną orą ir trumpam pasivaikščiokite. Kraštutiniu atveju pasivaikščiokite po biurą. 🙂

3. Tinkamos sąlygos. Vienkartinis veiksmas įpročiu virsta tik tada, kai prie jo prisideda vyraujančios aplinkybės. Jei norite pradėti daugiau judėti, išmokite nekreipti dėmesio į liftą, praleiskite vieną ar dvi stoteles į darbą ir dažniau valykite namus. Jei manote, kad nė vienas iš aukščiau išvardytų metodų jums netinka, tiesiog pasiimkite šunį. Norite to ar ne, su jos išvaizda jūsų rutina taps vienu tašku ilgesnė. 🙂

4. 7 minučių taisyklė. Amerikos sporto medicinos koledžo mokslininkai sukūrė specialų 12 pratimų rinkinį, kuriam reikia kėdės, sienos ir… vos 7 minučių. Kiekvienas pratimas turi būti atliekamas 30 sekundžių, 8-10 pakartojimų, pertraukos turi būti ne ilgesnės kaip 10 sekundžių.

„Šios 7 minutės nebus pačios maloniausios jūsų gyvenime. Tačiau su minimaliomis laiko investicijomis galite pasiekti puikių rezultatų.

1 – šokinėjimas, 2 – pritūpimai prie sienos, 3 – atsispaudimai, 4 – pilvo pratimai, 5 – kėlimas kėdėmis (žingsninė aerobika), 6 – pritūpimai, 7 – atbulinės garbanos, paremtos kėde, 8 – pilvo mankšta, 9 – bėgimas vietoje aukštais keliais, 10 – įtūpstai, 11 – atsispaudimai su posūkiu, 12 – pilvo mankšta.

Mokslininkų teigimu, intervalinės treniruotės duoda tokį patį efektą kaip ir ištvermės treniruotės, tačiau užtrunka daug mažiau laiko. Pavyzdžiui, darydami šį kompleksą 2 savaites, galite pagerinti savo fizinį pasirengimą taip, lyg būtumėte lankęsi sporto salėje 6 savaites.

Kaip matote, mankštos įtaka nervų sistemai yra didelė, todėl yra daug būdų pakeisti savo gyvenimo būdą. Svarbiausia veikti! 🙂

Didelės konversijos jums!

Remiantis blog.bufferapp , vaizdo šaltinis Funkyah